Ubuntu nelygu Windows
Iš UbuntuLt.
Ubuntu nelygu Windows
Jei buvote nukreiptas į šį puslapį, tikriausiai esate pakankamai naujas Linux naudotojas susiduriantis su problemomis pereinant nuo Windows prie Linux. Perėjimas sukelia daug problemų daugeliui žmonių, todėl ir buvo parašytas šis straipsnis. Daugelis individualių klausimų kyla dėl šios vienintelės problemos, todėl puslapis suskaidytas į kelias problemos sritis.
Problema #1: Linux nėra visiškai tas pats, kas Windows
Nustebsite sužinoję kiek daug žmonių dėl to skundžiasi. Jie ateina į Linux tikėdamiesi rasti būtinai nemokamą, atviro kodo Windows versiją. Gana dažnai to tikėtis nurodo koks nors pernelyg atsidavęs Linux naudotojas. Kad ir kaip bebūtų, tai yra paradoksali viltis.
Priežastys dėl kurių žmonės bando naudoti Linux yra labai įvairios, bet viską apibendrinus gausime vieną priežastį: visi tikisi, kad Linux bus geresnis nei Windows. Dažnas vertinimo kriterijus yra kaina, pasirinkimas, greitis ir saugumas. Kriterijų yra daug daugiau, tačiau kiekvienas Windows naudotojas bandantis Linux, daro tai tikėdamasis gauti kažką geresnio nei gavo.
Tame ir slypi problema.
Logiškai mąstant yra neįmanoma, kad vienas yra geresnis už kitą, tuo pat metu išliekantis visiškai tam kitam identiškas. Tiksli kopija gali būti lygi, bet niekada nebus pranašesnės. Todėl jei bandai Linux tikėdamasis, kad jis bus geresnis, neišvengiamai tikiesi, kad jis bus kitoks. Daugelis žmonių ignoruoja šį faktą ir ir kiekvieną skirtumą tarp dviejų operacinių sistemų laiko Linux klaida.
Paprastas pavyzdys būtų tvarkyklių atnaujinimas: įprastai Windows tvarkyklės atnaujinamos parsisiunčiant jas iš gamintojo puslapio, o Linux operacinėje sistemoje tvarkyklės atnaujinamos kartu su Linux branduoliu.
Tai reiškia kad vienas Linux operacinės sistemos atnaujinimas įdiegs naujausias tvarkykles kompiuterio įrenginiams, kur su Windows tvarkykles reiktų ieškoti atskirai skirtinguose gamintojų puslapiuose. Tai skirtingas procesas, žinoma ne blogesnis. Tačiau daugelis žmonių skundžiasi, nes jie ne įpratę kitaip atnaujinti tvarkykles.
Kaip pavyzdžiui galima paimti interneto naršyklę Firefox - viena iš sėkmingiausių atviro kodo projektų. Naršyklė užkariavusį daugelio simpatijas. Ar ji pasiekė tai įdealiai kopijuodama "Internet Explorer" (IE) - populiariausią interneto naršyklę?
Ne, naršyklė tapo sėkminga, nes ji buvo geresnė nei IE ir ji buvo geresnė, nes ji buvo kitokia. Su ja galėjai naršyti per korteles, buvo patogesnis žymių valdymas, įdiegtas paieškos langelis, PNG formato palaikymas, reklamų blokavimų plėtiniai ir kiti naudingi dalykai. Paieškos funkcija atsirasdavo kaip langelis naršyklės apačioje ir ieškodavo atitikmens dar nebaigus rašyti, langelis paraudonuodavo jei atitikmesns nerasdavo. IE neturėjo kortėlių, RSS palaikymo, paiešką vykdavo tik per trečių šalių priedus, kurie reikalaudavo spausti "Ok" mygtuką norint paiešką kartoti. Aišku ir nenuginčijamas pavyzdys kaip atviro kodo programa tapo sėkminga būdama geresnė - būdama kitokia. Jei Firefox būtų buvusi tiesiog IE kopija, ji būtų pasmerkta likti nežinoma. Tas pats būtų jei Linux būtų Windows kopija.
Sprendimas problemai #1: nepamiršti, jei Linux tam tikras funkcionalumas jau pažystamas, anksčiau kitur naudotas, tai greičiausiai ši vieta dar nėra nauja, dar nepatobulinta. Taigi sveiki atvykę į Linux pasaulį - vietą kur dalykai yra kitokie, nes tik čia jie turi šansą suspindėti.
Problema #2: Linux per daug skiriasi nuo Windows
Kita problema būtų, kai žmonės tikisi jog Linux bus kitoks, bet kai kurie skirtumai yra jiems per dideli, kad juos galėtų priimti. Vienas iš pavyzdžių būtų pasirinkimo laisvę, kurią turi Linux naudotojai. Paprastai Windows naudotojas ka tik įdiegtoje sistemoje gali rinktis iš kelių darbalaukių Classic ar XP su įdiegtu Wordpad teksto editorium, Internet Explorer naršyklę ir standartiškai Outlook Express pašto programa. Tuo tarpu Linux naudotojai turi galimybę rinktis iš šimtų platinamųjų paketų, kuriuose darbalaukiai aplinkos gali varijuoti nuo Gnome, KDE ar Fluxbox ar dar kurio nors, teksto editoriai vi, emacs, kate ir t.t. naršyklės taip pat varijuoja nuo Firefox, Konqueror ar Opera ar dar kurios nors.
Windows naudotojai įpratę pasijungti sistema ir naudotis. Nesuka galvos dėl pasirinkimo. Todėl klausimas "Ar būtinai jų turi būti tiek daug?" pasitaiko gana dažnai.
Ar Linux turi labai skirtis nuo Windows? Kad ir kaip bebūtų, jos abi operacinės sistemos. Jos turi atlikti tą patį darba: įjungti kompiuterį ir suteikti sąlygas veikti programinei įrangai. Juk turėtų buti jos daugiau mažiau vienodos?
Dabar į viską pažiūrėkim kitaip: įšeiname į lauka ir pažiūrime į visus tuos skirtingus automobilius važiuojančius keliu. Visi jie buvo kurti tam pačiam tikslui: nuo taško A pasiekti tašką B. Atkreipiame dėmesį į dizaino skirtumus.
Greičiausiai pagalvosite, kad automobilio skirtumai yra gana maži: visi turi variklį, kojų pedalus, bėgių rankeną, rankinius stabdžius, langus ir duris, degalų baką... Jei gali važiuoti viena mašina, gali važiuoti betkuria!.
Tiesa. Bet ar pastebėjote, kad kai kurie žmonės nevažinėja automobiliais, vietoj to jie važinėja motociklais?
Pereinant nuo vienos Windows versijos prie kitos yra praktiškai tas pats kaip pakeisti automobilį. Nuo Windows 95 pereinant į Windows 98 vargu ar pajustumėme kokius skirtumus. Pereinant nuo Windows 98 prie Windows XP pasikeitimai buvo didesni, bet netokie dideli, kad būtų sunku susigaudyti.
Bet pereinant nuo Windows prie Linux yra kažkas panašaus kaip keičiant automobilį motociklu. Abi yra operacinės sistemos / transporto priemonės. Abi naudoją tą pačia techninę įrangą / kelius. Abi suteikia galimybęs naudotis programinę įranga / pasiekti tašką B iš taško A. Bet abi skirtingai pasiekia iškeltus uždavinius.
Windows/automobilis nera apsaugoti nuo virusų / vagių kol nėra įdiegta antivirusinė / užraktas durims. Linux/motociklas neturi virusų / durų, taigi jam nereikia antivirusinės / užrakto durims.
Arba pažiūrėkim atvirkščiai:
Linux/automobiliai buvo suprojektuoti naudotis keletiems vartotojams / keleiviams. Windows/motociklas buvo projektuotas turėti vieną vartotoją / keleivį. Kiekvienas Windows vartotojas/motociklo vairuotojas nepertraukiamai turi visą kontrolę kompiuterio / motociklo. Linux vartotojas / automobilio keleivis tik tuomet gali pilnai kontroliuoti kompiuterį / automobilį kai jis prisijungęs kaip root/ sėdi vairuotojo vietoje.
Du skirtingi požiūriai įgyvendinant ta patį tikslą. Jie iš principo skirtingi. Jie turi savo stipriasias ir silpnasias puses. Automobilis yra aiškus laimėtojas gabenant šeimą ir didesnius krovinius iš taško A į taška B. Daugiau sėdynių ir daugiau vietos daiktams. Motociklas aiškiai laimėtų gabenant vieną žmogų iš taško A į tašką B. Lanksčiau gali laviruoti kamščiuose ir naudoja mažiau kuro.
Yra nemažai tų pačių dalykų ir kai mašina keičiama motociklu: vis dar reikia pilti degalus į baką, važinėtis tuo pačiu keliu, turi taip pat reaguoti į kelio ženklus ir šviesoforą, rodyti posukius, laikytis greičio apribojimų.
Bet tuo pačiu daug dalykų pasikeis: automobilio vairuotojai neturi dėvėti šalmo, motociklo - užsisegti saugos diržo. Automobilio vairuotojai turi pasukti vairą, kad apvažiuotų kampą, motociklininkai turi pakrypti. Automobilio vairuotojai greitį didina spausdami pedalą, motociklininkai - sukdami rankeną.
Motociklo vairuotojas kuris vairuodamas automobilį bandys apvažiuoti kampą pakrypstant, greit paklius į bėda. Windows naudotojai kurie mėgina taikyti savo žinias ir įpročius taip pat susiduria su daug problemų. Iš tikrujų Windows veteranai netgi dažniau susiduria su didesniu kiekiu Linux operacinėje sistemoje, nei tie žmonės kurie turi nedidelę arba išvis neturi patirties dirbant su kompiuteriu. Tipiška frazė "Linux dar nėra pritaikyti naudojimui", dažnai nuskamba iš patyrusio Windows naudotojo, kuris savo nuomonę grindžia tuom jog jei jis - patyręs Windows naudotojas, nesugebėjo pereiti, tai mažesnę patirtį turintys žmonęs taip pat nesugebęs. Bet ištiesų tai viskas atvirkščiai.
Sprendimas problemai #2: negalvokite, jog jei esate patyręs Windows naudotojas reikš jog busit patyręs Linux naudotojas. Kai pradėsite dirbti su Linux jus būsite naujokas.
Problema #3: Kultūros šokas
Paproblėmė #3a: Kultūra yra
Windows naudotojai daugiau ar mažiau yra susieti su klientus aptarnaujančiais atstovais: Jie sumoka pinigus už programinę įrangą, už garantijas, už konsultacijas ir t.t. Jie tikisi, kad programinė įranga bus praktiška ir atitiks lūkesčius. Jie naudojasi savo teisėmis, kurias suteikia programinė įranga: Jie turi sumokėti už techninę pagalbą ir jie turi teisę reikalauti, kad ši pagalba būtų suteikta. Jie taip pat sprendžia problemas per įmones, ne per atskirus žmones: Jų sutartys yra susietos su tam tikra kompanija, ne su žmogumi.
Linux naudotojai yra daugiau iš bendruomenės. Jie neturi pirkti programinės įrangos, jie neturi mokėti už techninę pagalbą. Jie parsisiunčia programinę įrangą nemokamai ir naudoja pokalbių programas, interneto forumus jei prireikia pagalbos. Problemos sprendžiamos su žmonėmis, ne su korporacijomis.
Windows naudotojui tenka nusivilti, kai jo ankstesnių problemų sprendimo įpročių, Linux bendruomenė nesupranta.
Ko gero viena didžiausių trinčių atsirandančių internetinėje erdvėje: Kai "3a" tipo naudotojas, jaunokas Linux bendruomenėje, paprašo pagalbos išspresti jam iškilusią problemą. Kai jis nesulaukia pagalbos per atitinkamą laiko tarpa, jis pradeda skustis ir reikalauti jos. Nes jis taip buvo įpratęs daryti kai naudojosi apmokamą techninę pagalbą. Problema yra ta, kad čia nėra apmokama pagalba. Čia yra grupė savanorių, kurie iš geros valios padeda žmonėms spresti problemas. Kaip ir renkantis pinigus lapdarai negali reikalauti didesnės aukos, taip ir Linux bendruomenės naujokas neturi teisės kažko reikalauti iš savanorių.
Tuo pačiu Windows naudotojas įpratęs naudoti komercinę programinę įrangą. Kompanijos neišleidžia į rinką programinės įrangos kol ji nėra patikima, funkcionali ir pakankamai draugiška vartotojui. Taigi Windows naudotojas tikisi, kad programinė įranga, startuos 1.0 versijos. Linux programinė įranga išleidžiama praktiškai tuomet kai baigiama programuoti programos pagrindus. Ji dažnai startuoja 0.1 versijos. Tokiu būdu, žmonės kuriems reikia naujo funkcionaluma jį gauna greičiau, susidomėje kūrėjai gali įsitraukti į projektą ir pradėti jį tobulinti, o bendruomenė informuojama kas vyksta su projektu.
Jei "3a" tipo naudotojas susiduria su problema Linux OS, jis pradeda skustis: programinė įranga neatitinka jo įprastų standartų ir galvoja, jog jis turi teisę reikalauti to. Žinoma jam nuotaika nepakils jei jam kas sarkastiškai atsakys "Tavo vietoje aš reikalaučiau gražinti pinigus".
Sprendimas problemai #3a: paprasčiausiai prisiminkite, kad jus nemokėjote pinigų programinės įrangos kūrėjui ar žmonėms, kurie internete padeda spresti problemas. Jie jums nieko nėra skolingi.
Paproblėmė #3b: Naujas prieš seną
Linux pačioje pradžioje buvo lyg hakerio hobis. Su laiku vis daugiau mėgėjų hakerių pritraukdavo. Buvo laikas kada instaliuoti Linux galėdavo tik pasikaustęs geek'as[1]. Linux pradėjo gyvenimą kaip geek'ų kurtas geek'ams". Ir net dabar didžioji Linux bendruomenės dalis save laiko geek'ais.
Ir tai yra geras dalykas: jei susiduri su aparatinę ar programinės įrangos problema, bendruomenė, kurioje yra daug geek'ų beabejo yra pliusas.
Nuo senų dienų Linux nemažai pasikeitė. Atsirado Linux platinamieji paketai[2], kuriuos praktiškai kiekvienas gali instaliuoti, netgi galima pasikrauti operacinę sistemą gyvai iš kompaktinės plokštelės (CD), kuri automatiškai atpažins aparatinę įranga nekeisdama jokių kompiuterio failų. Linux pradėjo domėtis ir paprasti vartotojai, nes sistema neturi virusų ir pigiai atnaujinama. Tarp dviejų stovyklų: geek'ų ir paprastų vartotojų neretai atsiranda trintis. Ši trintis atsiranda ne dėl kažkokių išankstinių nusistatymų prieš kitą stovyklą, o dėl sistemos supratimo trūkumo.
Pirmiausia Linux naujokas gali susidurti su užkietėjusiu geek'u, kuris vis dar galvoja, kad Linux naudojasi tik geek'ai. Tai reiškia, kad jis tikėsis tam tikro lygio žinių bagažo, ko pasėkoje diskusijoje gali atsirasti kaltinimai dėl arogancijos, pasikėlimo, nemandagumo. Iš dalies tai tiesa, kartais taip būna. Bet dažniausiai ne. Pasakymas "visi tai žino" nėra pasikėliškas pasakymas, toks būtų jei sakytų "visi tai turi žinoti".
Antra, vėliau greičiausiai sutiksi kitą Linux naudotoją, kuris visą gyvenimą naudojosi komercinėmis operacinėmis sistemomis ir dabar bando pereiti prie Linux. Šiam naudotojui, programinė įranga, kuria anksčiau naudojosi, veikdavo sėsk-ir-naudokis principu.
Problema iškyla kai grupė 1 yra sudaryta iš žmonių kurie mėgaujasi draskydami savo operacinę sistemą į dalis ir susiklijuoti atgal taip kaip jiems patinka. O grupė 2 pratę nekeisti operacinės sistemos tol kol ji veikia.
Problemos analogiška situacija galima atvaizduoti pasitelkiant Lego:
Naujokas: Aš norėjau naujos žaislinės mašinėlės, daugelis visi gyrė, kokios nuostabios gali būti Lego mašinėlės. Taigi aš nusipirkau Lego, bet grįžęs namo aš radau tik krūvą kaladėlių su sraigteliais dėžeje. Kur mano mašinėlė??
Senbuvis: Tu turi pats susirinkti mašinėlę iš dalių. Tai juk visa Lego įdėja.
Naujokas: Ką?? aš nežinau kaip susirinkti mašinelę. Aš ne mechanikas. Iš kur aš turiu žinoti kaip viską sudėti??
Senbuvis: Dėžeje gi lapelis pridėtas. Jame yra išdėstyta kaip tiksliai sujungti dalis, kad gautum mašiną. Tau nereikia žinoti, tiesiog sek instrukcijas.
Naujokas: Gerai, aš radau instrukcijas. Bet tai truks valandų valandas! Kodėl negali pardavinėti tiesiog mašinėlės užuot vertę patiems susirinkti??
Senbuvis: Nes ne visi nori susirinkti mašinėlę su Lego. Galima susirinkti bet ką kas tau patinka. Tai visa ir esmė.
Naujokas: Vistiek nesuprantu, kodėl jie negali sudėti surinktų mašinėlių, taigi žmonės kurie norės mašinėlės turės ją, o tie kurie nenorės mašinėlęs galės ją išsiardyti. Kad ir kaip bebutų aš jau susirinkau, bet kartais kai kurios dalys iškrenta. Ką turėčiau daryti? Ar galiu suklijuoti?
Senbuvis: Tai Lego. Jis buvo kurtas specialiai kad išsirinktų į dalis. Tai visa esmė.
Naujokas: Bet aš nenoriu, kad išsirinktų. Aš tiesiog noriu žaislinės mašinėlės!
Senbuvis: Tai kokio velnio tu pirkai Lego dežę ??
Turbūt aišku visiems, kad Lego nėra skirta žmonėms kurie tiesiog nori žaislinės mašinėlės. Su aukščiau aprašytu pavyzdžiu realiam gyvenime nesusidursite. Visa Lego įdėja yra tai, kad tau gali būti smagu surinkinėti ir pasidaryti tai ką tu nori su juo. Jei tu neturi jokio intereso ką nors statyti, tuomet Lego tiesiog ne tau. Tai akivaizdu.
Tol kol išlieka ilgalaikio Linux naudotojo susidomėjimas, tol tikroji tiesa apie Linux: tai atviras kodas, visiškai konfiguruojamas programinės įrangos rinkinys. Tai visą esmė. Jei tau nepatinka krapštyti programų komponentes, kam vargintis jį naudoti?
Bet buvo daug padaryta paskutiniu metu, kad Linux būtų daugiau pritaikytas įprastiems naudotojams (ne tik hakeriams). Ir situacija aprašyta su Lego ne taip daug skiriasi nuo realiai pasitaikančių iš Linux naudotojų. Naujokai neretai skundžiasi dėl šios situacijos, kuomet senesni naudotojai pripažysta tai kaip pagrindinį privalumą. Naujokams nepatinka skaityti vadovus jei kas nors neveikia. Pats nuogastavymas kad egzistuoja per daug Linux platinamujų paketų, ar kad programinė įranga turi per daug tinkinimo galimybių, ar kad tai neveikia įdealiai "tiesiai-iš-dėžės" - tai tarsi skundimasis, kad Lego padarė per daug modelių, kad modeliai gali subirėti į dalis, o iš jų būtų galima sukurti kitus dalykus.
Sprendimas problemai #3b: tiesiog prisiminkite, kad kas dabar yra Linux nėra kas jis buvo praeityje. Didžiausia ir svarbiausia dalis iš Linux bendruomenės - hakeriai ir programuotojai mėgsta Linux, nes jie gali jį susirinkti taip kaip jiems patinka.
[1] geek'as - angliškas žargonas dažniausiai reiškiantis savo srities ekspertus ar entuziastus, labiausiai paplitęs tarp informatikų / programuotojų.
[2] Linux platinamieji paketai - operacinės sistemos, veikiančios su Linux branduoliu
Problema #4: Sukurtas kūrėjams
Automobilių industrijoje kogero labai retas atvejis, kad žmogus kuris suprojektavo variklį taip pat projektuotų mašinos interjerą. Tam reikia visiškai skirtingų gabumų. Niekas nenori variklio, kuris tik iš išvaizdos atrodo jog su juo galės važiuoti greitai ir niekas nenori mašinos su interjeru, kuris puikiai atlieka savo funkcijas, bet atrodo gremėzdiškas ir bjaurus. Panašiai ir programinės įrangos industrijoje, naudotojo sąsaja dažniausiai nėra kuriama tų žmonių, kurie parašė programą.
Tačiau Linux pasaulyje, tai nėra dažnas atvejis. Dažnai projektai pradedami kaip žaislas vieno žmogaus. Jis pasidaro viską pats ir programos sąsajai tokio dalyko kaip "draugiškas naudotojui" nereikia - jis viską žino apie programą ir jam nereikia papildomos pagalbos. Vi teksto redaktorius yra geras pavyzdys programos, kuri buvo kurta naudotojui, kuris jau žinos kaip ši programa veikia. Yra buvę atvejų, kada nauji naudotojai perkraudavo savo kompiuterius, nes niekaip neišsiaiškindavo kaip išeiti iš Vi redaktoriaus.
Vis dėlto yra svarbus skirtumas tarp FOSS (laisvos, atviro kodo programinės įrangos) programuotojo ir daugumos komercinių programų kūrėjų. FOSS programuotojas kuria programas, kurias jis pats naudosis. Taigi galutiniame rezultate naujiems naudotojams programa gali nebūti pakankamai patogi naudojimuisi. Situacija gali būti pakeista, jei prie programos tobulinimo prisidės asmuo, kuris žinos ko reikia galutiniam naudotojui. Tai yra didžiulis skirtumas lyginant su komercinių programinės įrangos kūrėjais, kurie kuria programas ne sau, o kitiems žmonėms.
Tuo tarpu Vi redaktorius turi sąsają, kuri nėra draugiška naujiems naudotojams, bet iki šiol šis redaktorius vis dar naudojamas, nes turi puikią sąsają, tuomet kai išmoksti su ja dirbti. Firefox buvo sukurtas žmonių, kurie reguliariai naršydavo internetą. Programa Gimp sukurta žmonių, kurie manipuliuodavo grafiniais failais. Panašiai ir su kitomis programomis.
Taigi Linux sąsaja neretai gali būti lyg minų laukas naujokams. Net dėl populiarumo Vi redaktorius niekada neturėtų būti rekomenduojamas naujam naudotojui, kuris tiesiog nori padaryti keletą pakeitimų faile. Jei naudojatės programa, kuri yra ankstyvoje stadijoje nušlifuotą naudotojo sąsają greičiausiai rasite tik "Reikia Padaryti" sarašę. Funkcionalumas visada pirmenybė. Niekas nepradeda kurti programos nuo įstabios naudotojo sąsajos, vėliau funcionalumą pridedant po gabalėlį. Funkcionalumas sukuriamas pirmiausia, o tik poto naudotojo sąsają tobulinama.
Sprendimas problemai #4: ieškokite programinės įrangos, kuri specialiai būtų kurta, kad naujokai galėtų lengvai ja naudotis. Arba susitaikykite su tuo, jog kai kurioms programoms reikės skirti laiko, kad išmokti jomis naudotis. Naujokų nusiskundimai, jog Vi nėra pakankamai draugiškas gali sukelti juoką, nes naujokas nesupranta esminio dalyko, kam ši programa skirta.
Problema #5: Mitas „draugiškas naudotojui“
Štai didysis terminas, kuris labai plačiai naudojamas kompiuterijos pasaulyje - "draugiškas naudotojui". Tai netgi pavadinimas visai neblogo internetinio komikso. Šiaip ar taip tai nėra blogas terminas.
Pati įdėja yra gera, kad programinė įranga kuriama atsižvelgiant į naudotojo poreikius. Bet kalbant apie ją dažniausiai akcentuojama į vieną sąvoką, kai iš tiesų jų neviena.
Jei visą gyvenimą praleidžiate su tekstiniais failais, jūsų ideali programa būtų greita ir galingą, įgalinti jus padaryti maksimalų darbo kiekį su minimaliom pastangom. Paprasčiausi klaviatūros klavišų trumpiniai bei mažesnis pelės poreikis tam yra begalo svarbu.
Bet jei gana retai tenka dirbti su tekstiniais failais ir jei tik atsitiktinai prisireikė parašyti laišką mažiausiai ko norėsite, tai mokytis klaviatūros klavišų trumpinius. Patogiai išdėstytas meniu ir aiškios veiksmų piktrogramos įrankių juostoje jums turėtų idealiai tikti.
Aišku, kad programa suprojektuota, tam kad atitiktų pirmojo naudotojo lūkesčius neatitiks antrojo ir atvikščiai. Taigi kaip galima vadinti programą "draugiška naudotojui" jei mes visi turime skirtingus poreikius?
Paprastas atsakymas: "draugiškas naudotojui" yra netinkamas pavadinimas, kuris tiesiog sudėtinga situacija paverčia paprasta.
Ką iš tiesų reiškia "draugiškas naudotojui"? Kagi, pagal kontentekstą kur jisai naudojamas, "draugiška naudotojui" programoje reiškia "programą, kuria bus galima naudotis turint atitinkamą žinių kiekį, kai prieš tai su šia programa neteko susidurti". Tai turi netinkamą efektą, kai nemaloni-bet-pažystama sąsaja patenka į kategorija "draugiška naudotojui".
Paproblėmė #5a: Įprastas ir draugiškas
Taigi su dauguma "draugiškas naudotojui" teksto redaktorių ar rengyklių, jūs iškerpate ir įklijuojate tekstą naudodamiesi Ctrl-X ir Ctrl-V klavišų kombinacijomis. Visiškai neintuituvu, bet visi naudoja šias kombinacijas taigi jos laikomos "draugiškomis" kombinacijomis.
Kai kuris nors pradeda naudotis Vi redaktoriumi išsiaiškina, kad iškirpti reikia su "d", o įklijuoti su "p", nusprendžia, kad Vi nėra draugiškas, nes niekas kitur taip nenaudoja.
Ar tai yra pranašiau? Na, ištiesų tai taip.
Naudojant Ctrl-X būdą, kaip iškerpamas žodis iš atidaryto dokumento? (nenaudojant pelės!)
Nuo žodžio pradžios naudojame Ctrl-Shift-Right, tam kad pažymėtume žodį.
Tuomet su Ctrl-X jį iškerpame.
Vi būdas? dw ištrina žodį.
O jei reikėtų iškirpti penkis žodžius su Ctrl-X programa?
Nuo pirmo žodžio pradžios pradedant Ctrl-Shift-Right
Ctrl-Shift-Right
Ctrl-Shift-Right
Ctrl-Shift-Right
Ctrl-Shift-Right
Ctrl-X
O kaip su Vi?
d5w
Vi būdas yra daug kartų universalesnis ir ištiesų intuityvesnis. "X" ir "V" nėra akivaizdus ar įsimintinas iškirpti (ang. Cut) ir įklijuoti (ang. Paste) komandos, kur "dw" ištrinti žodį (ang. delete word) ir "p" padėti atgal (ang. put in back) yra visiškai paprasta. Bet "X" ir "V" yra tai ką mes visi žinom, todėl net kai Vi yra aškiai pranašesnis, jis vistiek lieka neįprastas. Vadinasi laikomas nedraugiškas. Nesigilinant į kitus faktorius, draugišką sąsaja dažniausiai laikoma įprastų programų orientuotų į Windows operacinę sistemą. Ir kaip jau išmokom spresdami problemą #1, Linux aiškiai kitoks nuo Windows. Neišvengiamai Linux visada bus laikomas mažiau "draugiškas naudotojui" nei Windows.
Sprendimas problemai #5a: viskas ką ištiesų galite padaryti tai prisiminti, kad "draugiškas naudotojui" dar nereiškia "kaip aš įpratęs". Mėginkite atlikti veiksmus kaip įprastai, jei tai nesuveiks, tuomet mėginkit, aiškinkitės - visai taip kaip tai daro visiški naujokai..
Paproblėmė #5b: neefektyvus yra draugiškas
| Šis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti ir papildyti. |
