Nelabai tinkamas metas. Balandžio 18 bus darom08

Gal darom09 :D Bet šiaip realiai tikrai netinkamas laikas... Aš ir norėjau į darom09, bet pasirinkau šitai.

idomu, gal kas ten padetu susinstaliuoti i eeepc touchscreen'o driverius ant 9.04? ideti ekrana sugebejau, ant windows jokiu problemu touchscreen'as pasileidzhia, o ant linux nepaleidau... per silpnos zhinios, tik paprastas useris esu :(

Jus klaidinot žmones arba patys nesuprantat apie ką pasakosit.
Jei šnekat apie Linuso Torvaldso branduolį vardu Linux, tai tvarkoj. O jei šnekat apie visa operacine sistema vardu GNU/Linux, tai ir rašykit GNU/Linux.

Aš irgi prisidėsiu prie asc:
Teiginys, kad atviro kodo programos yra nemokamos yra neteisingas. Niekas nedraudžia imti pinigus už atviro kodo programas. Bet kuris tinklapis, parašytas su PHP yra atviro kodo, o ar jie buvo padaryti nemokamai?

blemba butu visai idomu, tik iki Kauno nenusikapstysiu tadien.Na taip, atviras kodas yra atviras kodas, bet nebutinai nemokamas, tik kaip paaisknti visus tuos niuansus zmogui, kuri nelabai isivaizduoja kas tas atviras kodas ir su kuo jis valgomas,

@aurisc4
Turbūt maišai javascript su php. Php kodo nepamatysi tiesiog naršydamas psl.

O tas "GNU/Linux" yra labai [url=http://en.wikipedia.org/wiki/GNU/Linux_naming_controversy]ginčytinas[/url]. Aš pats būčiau linkęs sutikt su pačiu Torvalds:
Well, I think it's justified, but it's justified if you actually make a GNU distribution of Linux ... the same way that I think that "Red Hat Linux" is fine, or "SuSE Linux" or "Debian Linux", because if you actually make your own distribution of Linux, you get to name the thing, but calling Linux in general "GNU Linux" I think is just ridiculous.[25]

Tas gnu pats nekuria savo kažkokios atskiros distribucijos ir dėl to, kad, kuriant kernelį, naudojamas gcc ar dar keli gnu įrankiai, vadint GNU/Linux tiesiog kvaila. Kodėl tada prie visų programų nepridėjaus kompiliatoriaus ar teksto redaktoriaus pavadinimų?

GNU kuria gi ta Hurd, bet neaisku ar kada sukurs.

Jei Linusas sukurtu ne tik branduolį, bet ir visa OS, tada į sveikatą vadinkit Linux, bet kadangi jis yra tik branduolio kūrėjas, todėl GNU' is operating system + Linux branduolys.
O pridėti kiekvieno kompiliatoriaus arba teksto redaktoriaus pavadinimus nereikia, nes jie vistiek yra GNU: gcc, ls, ln, sed, grep, GNOME, Gimp ir tt.
Kaip nepavadintum vistiek tai bus GNU/Linux, nes be GNU, Linux tai plikas branduolys.
Dėl "Debian Linux" suklydai, Debian oficialiai pagal jo kurėjų pageidavimus vadinasi "Debian GNU/Linux", nes tai yra visa Debian distributyvo esme.
O Torvaldso atsibodo jau klausytis, jam ir GNOME buvo kažkada blogai, dabar pats vietoj KDE jį naudoja.
O dėl laisvos programinės įrangos, tai taip tai yra komercinis softas, nes tai nėra freeware, ją galima pardavinėti už pinigus bet kuriam.

Gnome ir Gimp nėra pagrindinė visų distribucijų dalis ir be tų kelių įrankių, manau, puikiausiai galima būtų apsieit ir jie taip pat tėra įrankiai. Kaip bebūtų [tau] gaila, [url=http://directory.fsf.org/GNU/]GNU programų grupei[/url] nepriklauso tokie svarbūs daugelio distrų komponentai kaip Xorg, anksčiau plačiai naudota xvesa, ALSA ar kokie KDE, XFCE, fluxbox, openbox, enlightenment, firefox bei daugelis kitos programinės įrangos. Tos GNU programos nesudaro net 50% daugelio distrų programinės įrangos...
O savo pasirinkimus Torvalds puikiai argumentuoja ir, kitaip nei kai kuriem fan boy'am, jam reikia tiesiog jo poreikius atitinkančio softo ir jam nesvarbu ar tai KDE, ar tai Gnome.

Visi pagrindiniai OS įrankiai kaip cp, ls, rm, mv, ps ir tt. yra GNU. Taip yra keli pasisavinti įrankiai, bet jų nėra daug, GNU įrankių tikrai daugiau ir atsakant į klausymą kodėl nevadint X/Linux, o todėl kad kai kure X, jos kūrėjai neplanavo kurti laisva OS, o tuo metu GNU taip ir vadinasi GNU OS, nes yra tikslas kurti laisva OS, todėl GNU OS + Linux kernel.

Netgi protingas Debian developer'is pavadino būtent Baltix GNU/Linux, o ne "Baltix Linux", nes žino kame reples.

@Hakim
Nesuklydau dėl PHP. Tas, kas įsigyja tinklapį, gauna ir turi išeities tekstus, taigi, tai yra atviro kodo PĮ. Kai matai puslapį naršyklėje, matai to PHP kodo darbo rezultatą, t.y. išvedimą (output).
Uždaro kodo tinklapis būtų pvz. rašytas su Java kai galutiniam naudotojui pateikiami tik jau sukompiliuoti Java class failai (arba jar archyvai), be java kodo.

Manai, kad tie keli tavo suvardinti įrankiai yra svarbesni nei X serveris ar ALSA? :D
Sakai, kad tik GNU nariai kažkada svajojo apie atvirą OS, dėl to turėtų būt pridedamas GNU? O kaip tu manai, kur norėjo dėt savo kūrinius kitų stambių projektų, dabar inkorporuotų į daugelį distrų, kūrėjai?
Ir kodėl būtent Debian kūrėjus laikai protingesnius už kitų distrų kūrėjus?

@aurisc4
Nebūtinai. Gali puikiausiai tinklapis suktis, tau jokių teisių į php kodo koregavimą nebūt suteikta, bet tu vis tiek gali turėt galimybę koreguot (iki tam tikros ribos) tą psl. Content management system.

Beje, sekantis mano komentaras po aurio buvo skirtas asc.

Niekas nesako kad ir nesako kad X serveris nera svarbus, tesiog be bazinių GNU utilitų Linux branduolys ir X yra tik šlamštas. Taigi mano OS gales suktis ir neturedama ALSA ir X.
GNU nariai svajojo apie laisva, o ne atvira OS, taigi jie ją ir gavo, įvairios GNU/Linux distribucijos.
Aš kalbu ne apie Debian kūrėjus kažkaip bendrai arba abstrakčiai, o tiesiogiai apie konferencijos dalyvius, perskaityk naujiena ir pagalvok kodėl:
"Mantas Kriaučiūnas - Baltix GNU/Linux." Kodėl ne "Baltix Linux".
"Jurgis Pralgauskis Laisvos programos švietime ir švietimas laisvosiose programose." Kodėl čia žodis laisvas, o ne atviras.

Jei nebūtų GNU, manau, tikrai nesunkiai atsirastų kas kitas sukurtų tuos kelis įrankius ir tų kelių paprastų įrankių ((Free) DOSe irgi yra cp, mv, rm. cd atitikmenys, bet kažkodėl jo niekas neaukština ) kūrėjų nemanau, kad verta taip sureikšmint. Beje, "dešimt" balų už pasisakymą "be bazinių GNU utilitų Linux branduolys ir X yra tik šlamštas"!

Tai aišku! Prašom, yra Windows(R), Mac OS X, SCO. Kodėl ponas nesinaudojat jų įrankiais? :D

Sveikinu - eilinį sykį ne į temą nusišnekėjai...
Beje, Free DOS naudoja GPL licenziją ir Microsoft nepriklauso.

Nu ir ką? Tai kodėl tada FreeDos įrankiais nesinaudoji? Aš gi neprašiau vadinti GNU/FreeDos, ar GNU/BSD.

Koks butu paradoksas bet ir net GPL yra GNU General Public License, tai kad kaip nenorėtum, kol naudoji GNU/Linux distribucijos, nuo GNU nepabėgsi.

GNU baziniai UNIX įrankiai + visi kiti čia http://directory.fsf.org/GNU/ sąrašas nepilnas. Nu dar priedą manualai (man'ai) ir dokumentacija. Laimėta kova už KDE ir Javos išlaisvinimą ir sąrašą galima tęsti ir tęsti.

@asc
Ir ko tau trūksta Free Software Foundation pateiktame sąraše? Jei nerandi tų cp, mv, rm, ls, ps, cat ir pan, tai jie visi sudėti į coreutils, o, jei manai, kad ten turėtų būt visos programos, naudojančios GPL licenziją, klysti.
Free DOS pateikiau tik kaip pavyzdį tokios mažos OS kaip, kad Haiku, Syllable, ReactOS ar AROS, kuri turėtų cp, rm, mv ir pan įrankių atitikmenis, norėdamas tau parodyti, kad tie įrankiai NĖRA tokie svarbūs, kaip kad tu juos sureikšmini.

Aišku nėra svarbus, gyvenimas yra įmanomas ir be kompiuterio.

pvz, man tai negaila pagerbti GNU, bet dažniausiai pradedantiesiems jei pradėsi niuansus aiškinti, tai žmonės susipainios ir tiek naudos...
mokyt žmones reik pažingsniui, ir geriau pradėt nuo to, kas jau kažkiek girdėta -- o būtent Linux ir būna girdėta :)

Dėl GNU/Linux, palakai asc poziciją.

Vis tik žiūrint į istoriją, Linusas kernelį suprogramavo šiaip sau, mokymosi tikslais, tuo tarpu GNU tikslingai siekė tikslo sukurti laisvą OS. GNU jau buvo surinkę visus esminius OS komponentus, jiems trūko tik kernelio. Tuo metu kaip tik pasirodė Linux kernelis, kurį GNU ir panaudojo savo OS kūrimui.

Linusas padarė gerą darbą sukurdamas kernelį. Tačiau GNU padarė didžiulį darbą ne tik kuriant coreutils, bet ir sujungiant viską į vieną visumą, nekalbant apie visą vadybinį darbą.

Todėl pirmiausiai atsirado GNU/Linux. O dabar, daugelis distribucijų, būtent vysto tai, ką GNU buvo pradėjęs.

Plačiau: [url=http://en.wikipedia.org/wiki/GNU/Linux_naming_controversy]GNU/Linux naming controversy[/url]

chia tai geras, pavarot jus chia. toks jausmas, kad linux'ai turi 90% vartotoju. chia ir didzhiausia problema linux'u. tarpusavyje plakasi :(
Man kartais keista. Idomu butu zhinoti kiek linux'istu nori ishpopuliarinti shia sistema, o kiek ish ju nori tureti OS, kurios kiti neturi ir nesupranta (kalbu apie enduserius)... PVZ. viens pazhystamas linux'istas sedi ant debian ir sako, kad populiarumas trukdo...

Kai pamaciau, kad dalyvaus Soliaris kartu su Linux'ais stai koki nesena ivyki prisiminiau :)
Pries kelias dienas gavau is "Sun Microsystems" laiska su tokia antraste - "Solaris 10 vs. Linux: Get the Real TCO Facts". Laiske 20 puslapiu ataskaita. Visos ataskaitos esme galima perteikti pirmame puslapije pateikiama citata:
"“What they say about Linux being cheaper is not true.” Unix Architect/Crimson Study Participant running both Solaris and Red Hat Enterprise Linux"

Suprask, draugyste baigiasi ten kur prasideda konkurencija :)

@tuxsas
Ten turbūt tik kuklus Sun atsakas į visokių zemlinų atvirą varymą ant Soliario -> http://www.brighthub.com/computing/linux/articles/8654.aspx

@sirex
Taip, kai Linus pradėjo kurt kernelį tai buvo tik hobis, bet dabar su apie 7 milijono (!) gryno kodo eilučių ( [url=http://www.ohloh.net/p/linux]ohloh[/url] ), manau, nelabai tiktų tai vadint tiesiog hobiu. O kiek iš viso gryno kodo eilučių turi visose distrose naudojami GNU įrankiai? Manau, kad net palyginus su X servu tai bus lašas jūroj ir tai dar iš visų tų įrankių, priklausančių GNU, Stallman'o šaika parašė tik dalį...

Sakai, kad GNU padarė DIDŽIULĮ darbą, surinkdama visus komponentus ir sujungdama juos? Surinko tai turbūt reiktų suprast vieną gražų vakarą prigūglino daug GPL'inio soft'o ir padarė gražų sąrašėlį? O kaip vyko sujungimas? Jie juk net neturi savo distros. Be to, ir tas pats pačios paprasčiausios distros kūrimas nėra toks didžiulis darbas kaip kai kam gali pasirodyt - labai norint galima tai padaryt, pasiskaičius [url=http://www.linuxfromscratch.org/]Linux From Scratch[/url] gidus (šiaip tų gidų gerokai daugiau galima prigūglint).
Iš mano pusės žiūrint, Stallman'as tėra kvailas gobšuolis, nuvertinantis kitus labai reikšmingus projektus (KDE, Xorg, ALSA, CUPS, SANE ir t.t.) ir sureikšminantis savo GNU projektą daug labiau nei to jis nusipelnė.

@Hakim

Na paskutinis tavo pasisakymas tai nerealiai kvailas ir įžeidžiantis.

Apie 1990 GNU jau turėjo beveik visą veikiančią "minimalią" OS. Trūko tik kernelio. Visokie KDE, Xorg ir pan yra priedai, be kurių galima apsieiti, tačiau yra OS šerdis (core), be kurio negali apsieiti. Ir tą šerdį parašė GNU (išskyrus kernelį).

O dabar pamąstymui pora klausimų:
1) Ar turėtumėm bent panašaus lygio laisvos ir atviro kodo PĮ pasirinkimą šiandien, jei R.Stallman'as kadaise nebūtų sukūręs GNU projekto?
Aš manau, kad ne. Gal turėtumėm kažką panašaus į tai, ką turėjome prie 10 metų, bet tikrai abejotina dėl daugiau.

2) Kas būtų, jei Linusas nebūtų pateikęs pasauliui linuxo?
Aš manau, kad linux yra pagrindinė priežastis, kodėl GNU Hurd iki šiol nebaigtas. Be linux GNU operacinė sistemą greičiausiai būtų baigta keliais metais vėliau, nei atsirado GNU/Linux, bet ji būtų. Bent aš taip manau.

Deja, kernelis yra pagrindinė sudedamoji bet kokios OS dalis, o ne tie GNU įrankiai.

Deja pas tave blogas supratimas kas yra OS ir kas yra UNIX architektūra. http://www.techtinker.com/linux/images/UnixArchitecture.gif

Tiek GNU, tiek Linux yra labai svarbūs ir vienas kitam reikalingi.

Remiantis tuo pačiu ohloh, prie Linux kernelio kūrimo prisidėjo 5 tūkstančiai programuotojų. O ir pats Linusas [url=http://www.ohloh.net/p/linux/contributors]toli gražu ne aktyviausias Linux kernelio vystytojas[/url]. Tuo labiau, jei žiūrėti į kernelio sourcus, tai ten didžiąją dalį kodo sudaro draiveriai, kuriuos rašo net tik programuotojai entuziastai, bet ir tokios kompanijos kaip Intel, IBM ir t.t.

Lygiai taip pat,kaip ir prie Linux kernelio, prie GNU programų dirba tūkstančiai programuotojų, tik juos sunkiau suskaičiuoti, nes įrankių yra [url=http://www.ohloh.net/search?q=gnu]labai daug[/url].

Tokį ginčą galima palyginti su tuo, kas svarbiau žmogaus kūne, širdis ar smegenys... :)

As cia perskaiciau ta jusu diskusija ir visai susipainiojau-kur cia linux,GNU,atviras kodas...

@sirex
Nesupratai, ką norėjau pasakyt. Aš nesakau, kad kažkuri dalis nesvarbi, bet sakau, kad neturėtume išskirt būtent GNU projekto programinės įrangos. Kodėl prie linux tada nepridėjus kitų projektų pavadinimų?
O Torvalds šiuo metu labai svarbus linux pasauly dėl to, kad jis vadovauja kernelio kūrimui.

Nesipykit, geriau pasilikit argumentus konferencijai :)

>Nesuklydau dėl PHP.

Hahaha! Atviro kodo, nes kažkas turi sorsą. Windows sorsą irgi turi Microsoftas.

Beje, gal teko girdėti apie tokius dalykus kaip „Zend Optimizer“ ar panašiai? :-)

Jeigu kalba interpretuojama, tai dar nereiškia, kad tai - OSS. Minix'as Torvalds'o laikais (=kai jis tik pradėjo rašyti Linux) irgi dalino sorsus, bet jis nebuvo atviro kodo, kadangi modifikuotais sorsais negalėjai dalintis su kitais.

@sirex

>Remiantis tuo pačiu ohloh, prie Linux kernelio kūrimo prisidėjo 5 tūkstančiai programuotojų. O ir pats Linusas toli gražu ne aktyviausias Linux kernelio vystytojas.

O dabar pagalvokim, kada Stallmanas paskutinį kartą buvo atsivertęs editorių ir bent „hello world, it's GNU“ parašęs? ;-)

@Kashiukas

Aš "atviro kodo" produktais laikau tuos produktus, kurių išeities tekstai yra prieinami tos įrangos naudotojams. Interneto puslapių atveju ne naudotojus, o tuos, kuriems tas puslapis priklauso.
Windowsai nėra atviro kodo, nes juos pirkdamas tu negauni ir neturi teisių gauti jų išeities tekstus.
Tavo minėto Zend Optimizer negirdėjau, bet tai panašu į daiktą, leidžiantį paslėpti PHP kodą, t.y. kurti ne atviro kodo produktus su PHP. Taigi, nebe visi puslapiai, rašyti su PHP yra atviro kodo.
O kai eina kalba apie išeities tekstų modifikavimą ir modifikuotų versijų platinimą, tai čia jau prasideda kalba apie laisvą programinę įrangą (angl. Free Software) ir tai yra daugiau, nei atviro kodo įranga, nes prideda papildomų reikalavimų.

Richardas Stallmanas padare tikrai daug tai laikais užsiimti kodavimu ir tau. new generation.

Jei neklystu, Richardas Stallmanas mažiau nei prieš metus perdavė Emacs priežiūrą kitam asmeniui. Tai berods jau trečias kartas, kai jis perduoda Emacs priežiūrą kitiems, bet pats faktas rodo, kad jis dar kartais užsiima kodinimu :)

@asc
Tavo komentarai kaip visad originalūs ir beveik į temą :D

@aurisc4
Iš wikipedijos:
Richard Stallman remained the maintainer of GNU Emacs through most of the time, but took several breaks. The latest one persists and started 2008, when maintenance was handed over to Stefan Monnier and Chong Yidong.

Daugiau nei metai ;)
Anyway, tiesiog emac'o priežiūra nelaikyčiau aktyviu (ar net daugeliui linux'istu reikalingu) kodinimu...